kiūkus

kiūkùs, -ì adj. (4) nejaukus: Kapai naktį – kiūkì vieta Ut. Vakare miškas toks kiūkùs, kad net baisu eiti Ut. Jūsų kambarys labai kiūkùs – reiks pakūrenti Trgn.

kiūkù n.: Dėlto naktį vienai kiūkù gryčioj būt! Vžns. Kaži kaip dideliame miške darosi kiūkù ir nesinori būti Trgn. Kai pažiūriu į marias, tai net kiūkù darosi Ds. Aš nebijau, tik truputį kiūkù Vj.